Finansų įstaigos šių metų III ketv. sėkmingai sustabdė ir neleido sukčiams pasisavinti net 9,56 mln. eurų arba beveik 66 proc. visos pasikėsintos sumos. Šie Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad kova su sukčiais ir sukčiavimu šiandien vyksta gerokai anksčiau nei pinigai palieka klientų sąskaitas. Vis dažniau finansų įstaigoms tenka atpažinti ne tik įtartinas operacijas, bet ir požymius, kad klientu manipuliuojama.
Įtarimų sukelia klientų elgesys
Darbuotojų mokymai yra viena svarbiausių sukčiavimo prevencijos dalių. Kredito unijų specialistai nuolat supažindinami su naujausiomis sukčiavimo schemomis, pinigų plovimo prevencijos reikalavimais ir psichologinio manipuliavimo metodais.
Toks pasirengimas leidžia užkirsti kelią sukčiavimui ir tais atvejais, kai vien automatinių apsaugos sistemų nepakanka. Vis dažniau pasitaiko situacijų, kai klientas mokėjimą inicijuoja pats, tačiau tai daro paveiktas sukčių spaudimo ar klaidinančios informacijos. Tokiais atvejais finansų įstaigoms tenka užduotis pastebėti ne tik įtartiną operaciją, bet ir galimus manipuliacijos požymius. Būtent todėl sukčiavimo prevencijoje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik technologiniai sprendimai, bet ir gebėjimas identifikuoti psichologinio spaudimo ženklus.
Vienas dažniausių signalų yra kliento elgesys. Į aptarnavimo padalinį atvykęs žmogus gali būti akivaizdžiai susijaudinęs, skubėti, kalbėti telefonu su kitu asmeniu ir tuo pačiu metu vykdyti jo nurodymus. Įtarimų kelia ir situacijos, kai klientas negali paaiškinti mokėjimo paskirties arba tvirtina privalantis nedelsdamas pervesti pinigus dėl tariamos grėsmės savo sąskaitai, santaupoms ar kitam turtui.
Būtent tokiose situacijose itin svarbus tampa darbuotojų budrumas. Kilus įtarimams, kredito unijų specialistai nedelsdami vertina aplinkybes ir, prireikus, į procesą įtraukia atsakingus prevencijos ekspertus. Praktika rodo, kad tokia reakcija gali padėti sustabdyti lėšų pervedimą dar iki momento, kai jos pasiekia sukčių kontroliuojamas sąskaitas.
Pažangios sistemos ieško neįprastų požymių
Didelę dalį sukčiavimo prevencijos darbo šiandien atlieka pažangios mokėjimų stebėsenos sistemos. Jos vertina ne tik pačią operaciją, bet ir įvairius kliento elgsenos požymius: neįprastas mokėjimų sumas, netipiškus gavėjus, staigius įprasto atsiskaitymo modelio pokyčius ar lėšų pervedimus į didesnės rizikos jurisdikcijas.
Nustačius padidėjusią riziką, kredito įstaigos gali imtis prevencinių veiksmų – operacija gali būti laikinai sustabdoma papildomam vertinimui arba apribojamos tam tikros kortelės operacijos. Tokios priemonės leidžia sumažinti tikimybę, kad lėšos pasieks sukčių kontroliuojamas sąskaitas.
Kai kyla abejonių dėl atliekamo mokėjimo, kredito unijų specialistai gali papildomai susisiekti su klientu ir įsitikinti, kad operaciją jis inicijavo savo valia bei supranta galimas rizikas. Vis dėlto sukčiai dažnai mėgina prisidengti finansų įstaigų vardu, todėl taip pat svarbu prisiminti, kad tikri darbuotojai niekada neprašo atskleisti prisijungimo ar autentifikavimo duomenų, patvirtinti atliekamų veiksmų ar mokėjimų.
Tačiau net ir pažangiausios prevencijos priemonės negali visiškai eliminuoti rizikos, tad sukčiavimo atvejais itin svarbus tampa laikas. Kuo greičiau apie galimą sukčiavimą klientas informuoja savo finansų įstaigą ir policiją, tuo didesnė tikimybė sustabdyti tolesnį lėšų judėjimą.
Sukčiai prisitaiko prie apsaugos priemonių
Kova su finansiniu sukčiavimu primena nuolatines lenktynes. Kaip kredito įstaigos stebi finansinių nusikaltėlių naudojamus būdus, taip ir jie stebi finansų įstaigų apsaugos priemones, keičia savo taktikas ir ieško naujų pažeidžiamų vietų. Dėl to kredito unijos nuolat peržiūri savo taikomus rizikos vertinimo kriterijus, atnaujina sukčiavimo scenarijus ir tobulina reagavimo būdus.
Sukčiavimo tendencijos skiriasi ir priklausomai nuo regiono. Mažesniuose miestuose dažniau pasitaiko atvejų, kai sukčiai tiesiogiai kontaktuoja su vyresnio amžiaus gyventojais. Tuo metu didmiesčiuose didesnė dalis sukčiavimo schemų persikelia į skaitmeninę erdvę, kur pagrindiniais taikiniais tampa aktyvūs internetinių paslaugų naudotojai ir jaunesni klientai. Nors naudojami kanalai skiriasi, pagrindinis sukčių tikslas išlieka tas pats – priversti žmogų veikti skubotai ir neįvertinus visos informacijos.
Visgi dažniausiai sukčių pasitelkiami metodai išlieka tie patys. Šių metų III ketv. net 42 proc. visų sukčiavimo atvejų sudarė SMS žinutės ir elektroniniai laiškai su klaidinančiomis nuorodomis (angl. phishing). Šio metodo efektyvumą lemia mastas – nusikaltėliai vienu metu gali pasiekti tūkstančius potencialių aukų ir išvilioti prisijungimo ar autentifikavimo duomenis, kuriais pasinaudoja nedelsdami. Tai rodo, kad didžiausią grėsmę šiandien kelia ne technologinis sudėtingumas, o sukčių gebėjimas išnaudoti žmonių pasitikėjimą ir skubėjimą.
Finansų sektorius nuolat stiprina sukčiavimo prevencijos priemones, tačiau technologijos negali pakeisti žmogaus sprendimų. Vis dažniau sukčiai siekia ne tik apeiti apsaugos sistemas, bet ir įtikinti pačius žmones pervesti pinigus ar atskleisti jautrius duomenis. Todėl gebėjimas laiku atpažinti spaudimą, skubinimą ir kitus manipuliavimo požymius šiandien tampa tokia pat svarbia apsaugos priemone kaip ir moderniausios saugumo technologijos.
Gintautas Dukšta, Lietuvos centrinės kredito unijos sukčiavimo prevencijos pareigūnas
Atgal 
